Generalizuotas Nerimo Sutrikimas

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS) – tai  labai stiprus, padidintas nerimavimas  ar pergyvenimas be aiškių priežasčių dėl kasdienių situacijų. Žmonės, kuriems yra generalizuoto nerimo simptomų dažnai tarsi laukia kažkokios katastrofos ir negali sustoti nerimauti dėl savo sveikatos, pinigų, šeimos, darbo ar mokyklos. Labai dažnai toks nerimas yra nelabai realistiškas ar neatitinka esamos situacijos. Todėl nuolatos nerimaujantiems  kasdienis gyvenimas tampa nuolatiniu pergyvenimu, nerimu ar baime. Galiausiai nerimas pradeda taip dominuoti žmogaus mąstyme, kad tai pradeda trukdyti kasdienei veiklai, darbui, mokslui, socialinei veiklai ar santykiams.
Kokie yra Generalizuoto Nerimo Sutrikimo (GNS) požymiai?
Sutrikimas įtakoja žmogaus mąstymą, o nuolatiniai nerimo simptomai gali sukelti ir fizinius požymius. Tokie simptomai gali būti:
Nuolatinis, perdėtas nerimavimas ar įtampa
Nerealistiškas problemų vertinimas
Neramumas ar jausmas, kad esate „ties riba“
Dirglumas
Raumenų įtampa
Galvos skausmai
Prakaitavimas
Sunku sukaupti dėmesį
Pykinimas
Poreikis dažnai šlapintis
Nuovargis
Sunku užmigti ar prabusti
Virpulys
Lengvas išgąstis

Žmonės , turintys generalizuotą nerimo sutrikimą gali skųsti ir kitais nerimo sutrikimais  (tokiais kaip panikos, obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu ar fobijomis) , kenčia nuo depresijos ir/ar piktnaudžiauja alkoholiu  ar medikamentais.
Kas sukelia Generalizuotą Nerimo Sutrikimą (GNS)?
Tikrą priežastį dažnai būna labai sunku tiksliai nurodyti, but yra nemažai faktorių, kurie galėtų  įtakoti sutrikimo pasireiškimą, tai  – genetiniai faktoriai, aplinka, patiriami stresai.
Genetiniai: Labai dažnai galima stebėti pasikartojantį šį sutrikimą skirtingose kartose. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad galbūt tam tikri faktoriai lemia padidintą šio sutrikimo paveldimumą. Smegenų tyrimai parodė, kad tam tikrų neurotransmiterių kiekis smegenyse gali būti pakitęs. Neurotransmiteriai – tai nervų ląstelės, kurios perduoda informaciją smegenyse. Esant pakitusiam šių neurotransmiterių skaičiui – gali sutrikti tam tikros informacijos perdavimas smegenyse. Dėl to stresinėse situacijose smegenys į stresą sureaguoja neįprastai, o su padidėjusiu nerimu.
Aplinkos veiksniai – Traumos ar stresą keliantys įvykiai, tokie kaip prievarta, smurtas, mylimo žmogaus netekimas, skyrybos, darbo netekimas ar pasikeitimas, mokyklos pakeitimas gali sukelti generalizuotą nerimo sutrikimą ar pabloginti jau esančio generalizuoto nerimo sutrikimo sunkumo laispnį. Psichoaktyvių medžiagų, alkoholio, kofeino, nikotino vartojimas ar staigus nutraukimas taip pat gali pabloginti nerimą.

Kaip dažnai pasireiškia GNS?
Labai dažnai generalizuotas nerimo sutrikimas prasideda vaikystėje ar paauglystėje, bet kartais prasidėti gali tik suaugus. Dažniau serga moterys negu vyrai. Manoma kad šis sutrikimas Europoje pasireiškia apie 2% gyventojų.
Kaip GNS yra diagnozuojamas?
Nors nėra specifinių laboratorinių testų, kurie parodytų ar jums yra generalizuotas nerimo sutrikimas – medicininė apklausa bei fizinis ištyrimas padės suprasti simptomų kilmę.
Dažniausiai sutrikimas diagnozuojamas, kai simptomai yra labai intensyvūs, ilgai trunkantys (apie šešis mėnesius) ir  trukdo kasdienei veiklai. Simptomai turi trukdyti kasdieniam funkcionavimui, dėl ko yra neateinama į darbą ar praleidžiamos pamokos.
Kaip GNS gydomas?
Gydant generalizuotą nerimo sutrikimą yra taikoma psichoterapija. Jeigu vien tik psichoterapijos neužtenka, ją galima derinti kartu su medikamentiniu gydymu.
Kokia žmonių su GNS prognozė?
Generalizuotas nerimo sutrikimas nėra pilnai išgydomas, todėl simptomai retkarčiais gali sugrįžti. Bet daugeliui žmonių, gavusių tinkamą gydymą, simptomai yra žymiai lengvesni.
Ar galima išvengti GNS?
Nerimo sutrikimų, tokių kaip generalizuotas nerimo sutrikimas išvengti negalimai. Bet yra būdų kaip galima kontroliuoti ar palengvinti simptomus.
Rekomenduojama mažiau vartoti ar visai nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, tokių kaip kava, arb ata, kola, šokoladas.
Prieš vartodami bet kokius vaistus, net ir įsigytus be recepto, paklauskite vaistininko ar gydytojo. Kai kurių vaistų sudėtinės dalys gali sukelti nerimo simptomus.
Kasdien sportuokite, mankštinkitės ar valgykite sveiką, subalansuotą maistą.
Jeigu patyrėte traumuojančią ar nerimą keliančią situaciją – pasikonsultuokite su psichoterapeutu.
Praktikuokite stresą mažinančias technikas tokias kaip joga ar meditacija.